Višta tik paukštis

Iš tiesų, tai puiki veikla vaikams, kaip dabar madinga sakyti. Mieste, kur plastmasinis žaislas valdo, o rūpestingos mamos dreba, kad atžala neįkištų pirštų į smėlio dėžę ar nelakstytų, nes suprakaituos (aš neprisigalvoju) arba dar baisiau – nusibrozdins kelius, šitas užsiėmimas atrodo, kaip brutualiausias grįžimas į akmens amžių. Bet tai pasiutusiai smagu, tai puikiai lavina *, užima smegenis, pirštus, priverčia sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti labai ilgai.  Galų gale tai tikra. Tikri, didelių žmonių, rimti daiktai. Kiekvieno vaiko svajonė! Tai mažytis uždraustas vaisius, kuris, kaip paaiškėjo, visai neuždraustas.

Susipažinkite su pirmo turo dalyviais:

Pirmojo turo dalyviai

– klijai

– dėžutė nuo kažko

– kamščių kolekcija.

Į dėžutę pripilti klijai, į juos sustatyti kamščiai ir leista išdžiūti.

Antrame ture dalyvauja:

Vinys, varžtai ir kabliukai. Kuo įvairesni, tuo geriau.

– kamščių paruoštukas

– vinių, varžtų, kabliukų rinkinys

– plaktukas

– atsuktuvas

– ir patys svarbiausia dalyviai – vaikai.

Pradedam!

Man sakė, kad varžtą, juk galima ir įkalti! Ak, tos senos geros tiesos. Visi jas nori įrodyti

Sesė atnešė "žaliavos" papildymą

Keista, bet vinis įkalti lengviau, nei varžtus. Puikus atradimas.

Darbas vyko ilgai. Iki pietų miego, po pietų miego ir iki tol, kol buvo jau nepadoriai vėlu.

Ir dar.

Viskas tiesiog puiku, bet nedarykite klaidos ir nesitikėkite, kad esant dviems vaikams  užteks to vienintelio plaktuko ar vienintelio atsuktuvo…

*Žodis „lavina“ skirtas toms, kurios tekste apie žaislus šito žodžio ieško lygiai kaip narkomanas dozės.

Didelės dulkių erkės lendančios iš už radiatoriaus. Realybėje, jų daugiausia visai kitur, tačiau kas kartą pažvelgus į radiatoriu, įsivaizduoju štai tokį baubišką vaizdelį.

Ši žiema sūnui pirmoji po to kai sužinojome, kad jis alergiškas dulkių erkėms. Ir kas čia tokio? Nieko, jei esate su tokiais dalykais susidūrę anksčiau. Jei ne, gali nutikti kaip mums.

Pirmakartiniai netikėtumai būna labai akivaizdūs. Bet tik tuomet, kuomet jie tampa atpažinti. Štai pusantro mėnesio trukęs kosulys su nesibaigiančiu snargliavimusi ir nė trupučio nepakilusia temperatūra buvo gydomas antibiotikais, mikstūrėlėmis kosuliui lengvinti, kapsulytėmis valančiomis sinusus… Žodžiu, įprastas scenarijus prasidėjus žieminių virusų metui.

Kai niekas negelbėjo dar apėjom daktarų ratą poliklinikoje ir jau tada išgirdau elementarią tiesą – šildymo sezono pikas. Tai reiškia, kad visokios dulkių erkės taip pat pasiekia dirginimo piką.

Sprendimas, minimum dvi savaites gerti vaistus ir pamiršti istoriją, gali atrodyti paparastas. Deja, jis visai nieko nereiškia, jei kas dvi-tris paras nebus keičiami patalynės užvalkalai (skalbti aukštoje temperatūroje), porą kartų per dieną šlapiai valomas kambarys, ir bent tris kartus atlapojami langai.

Sausio mėnesį dažniausiai sergam. Draugiškai -aš ir vaikai. Draugiškai ir iš proto einame – šeimos vienybė tsknt 🙂 Lygai taip pat entuziastingai jau antrus metus kieme ledukų girliandomis puošiame medį. Mums patinka. Kaimynams patinka. Draugams patinka. Draugų draugams taip pat patinka. Žodžiu, jei patinka ir jums, puoškite ir jūs.

Į prekybcentrius  su vaikais geriau neiti. Priežasčių tam nemažai, bet štai jums trumpas nutikimas, kuris man tapo dar viena priežastimi.

Mano šeimynos pamėgtame prekybos centre galima nemokamai suptis lėktuvėlyje. Tokiame, pro kokį negali praeiti nė vienas vaikas. Tokiame, kokio tėvai, akyse dažniausiai, matyti nenori, o taupantys kiekvieną centą sapnuoja košmaruose. Žodžiu, visur 2 lt, o čia našarom! Todėl vaikai – ten, o tėvai prie prekių  lentynų.

Dar šalia pastatytas mažas staliukas, su maža kėdute, su krūva nepadrožtų pieštukų ir lapukais paišymui. Nu fontastika  beveik.  Tik vat kvapas keistokas ten tvyro. Bet ir į tai galima nekreipti dėmesio, juk vaikai užsiėmę ir laimingi!

Idilė baigėsi šeimynai jau pasukus link tetos kasininkės. Dukros  visas veidas akimirksniu tapo dėmėtas. Dėmės kas sekundę vis labiau raudo, p l ė t ė s i, PŪTĖSI…

Gerai, kad wc buvo netoli. Nuplovus rankas ir veidą muilu situacija iš karto pasikeitė į gerą pusę. Uf…

Pamoka ateičiai: visuomet nešiotis ne tik reikalingus vaistus, bet ir higienines vaikiškas servetėles.

Praėjęs sekmadienis pasitaikė labai tingus, tad ir kulinarinių šedevrų nebuvo. Visai laimei… Todėl gimė makaronų užkepėlė.  Tai viena iš tokių užkepėlių, kurios gaminamos atsidarius šaldytuvą ir surinkus įvairius likučius. Žodžiu, užkepėlė šaldytuvui ištuštinti.

Aš naudojau:

– pakelį makaronų

– vieną didelį patisoną

– vieną labai ilgą, bet labai ploną porą

– vieną mažą kaliaropę

– porą vidutinio dydžio morkų

– porą labai mažų saldžių pipirų

– rukyta mėsą

– fermentinį sūrį

– kubelį daržovių sultinio.

Prieskoniai:

– mairūnas

– druska

– malti juodieji pipirai.

Riebalai:

– palmių aliejus.

Procesas
Kol makaronai virė puode (į vandenį įmečiau sultinio kubelį), keptuvėje kepė smulkinti patisonai, porai ir kaliaropė. Morkas kepinau atskirai. Makaronus su visu vandeniu bei pakepintas daržoves, druską, pipirus, mairūną supyliau į kepimo skardą (naudoju stačiakampio formos, aukštais kraštais). Viską labai gerai išmaišiau. Po to subėriau smulkinta mėsą ir tarkuotą sūrį. Nebemaišiau! Visą šitą tortą įkišau įkaitinton iki 180C orkaitėn. Kepti reikėtų ~15min.  Jei sugebėsite kepti per ilgai ir ištrauksite net po pusvalandžio, vis tiek  bus skanu. Mums buvo 🙂